kalifornijos sliekų priežiūra, auginimas

Biohumuso turtai
Kalifornijos sliekais ir jų veikla sodybų ar sodų bendrijų savininkai domisi jau seniai. Tačiau laukuose šie sliekai negyvena, jiems labiau patinka mėšlas, perpuvę šiaudai, lapai, virtuvės bei kitokios atliekos. Kalifornijos raudonieji sliekai perdirba šias atliekas ir gamina biohumusą (jų suvirškinta tona organinių pūvančių atliekų pavirsta 400- 600 kg biohumuso). Ši trąša turtinga biologiškai aktyviomis medžiagomis, mikroflora, makro- ir mikroelementais, antibiotikais bei fermentais, todėl tinkamai naudojant soduose, daržuose ar gėlynuose daigai greitai prigyja, sėklos greičiau dygsta, augalai geriau auga ir dera.
Gramas biohumuso turi beveik 20 tūkst. mlrd. bakterijų. Ypač vertingos huminės rūgštys, kurių būna nuo 5,6 iki 17,6 proc. Palyginti su mėšlu, biohumusas greitai atkuria dirvožemio gyvybingumą. Dėl turimų augalams naudingųjų maisto medžiagų 1 t biohumuso prilygsta 10-15 t mėšlo. Įterptas biohumusas stabdo įvairių ligų plitimą, gerina agrochemines ir biologines dirvožemio savybes. Jis 10–15 kartų veiksmingesnis už kitas organines trąšas. Tręšiant tik augalų eilutes, biohumuso reikia 250-300 kg/ha. Be to, jame nėra piktžolių sėklų.
Biohumusu tręšiami visi augalai, tik skirtingomis normomis. Labiausiai biohumusas tinka šiltnamio ir lauko daržovėms, dekoratyviems želdiniams, sodo augalams. Smulkioms daržovėms ar gėlėms pakanka 200-300 g/kv.m biohumuso. O vienam pomidoro ar agurko daigui – 60 g. Toks daržovių tręšimas derlių padidina 40 proc., nitratų kiekis sumažėja 2-3 kartus, o vitamino C daržovėse padidėja beveik 2,5 karto. Kadangi daug daržovių auginama daigais, tai jiems ruošiamame substrate biohumusas turėtų užimti trečdalį sudedamųjų dalių. Substratas turėtų būti gana drėgnas, nes jame esantys mikroorganizmai bijo sausros ir saulės. Patį biohumusą geriau laikyti tamsioje ir vėsioje vietoje. Vaismedžiams ir vaiskrūmiams įterpiama 0,5-1,5 kg biohumuso. Augalams laistyti pusę kibiro biohumuso užpilama tokiu pat kiekiu vandens ir po dviejų savaičių tirpalą galima naudoti.
100 kartų vislesni už paprastus sliekus
Sliekų augintojai teigia, jog šiems gyvūnėliams daugintis ypatingos priežiūros nereikia, tik svarbu, kad jie nebūtų alkani. Maistui tinka visos atliekos nuo stalo, išskyrūs sūrios silkės, pieno, mėsos bei kiti sūrūs maisto produktai. Atliekose būtini kiaušinių lukštai, nes sliekams rūgšti aplinka kenkia. Nepeikia jie ir popierinių rankšluosčių, servetėlių ar tualetinio popieriaus.
Kalifornijos sliekai yra 6–8 cm ilgio, sveria apie 0,8–1 g. Jauni esti balti, užauga per 14–20 dienų ir 15-20-ąją dieną įgyja suaugusio individo (raudoną) spalvą. Išsiritęs sliekas jau maitinasi savarankiškai. Jis minta organinėmis sultimis, mikroorganizmais. Daugintis gali po 90 dienų, o sulaukęs septynių mėnesių nebeauga. Šių sliekų gyvenimas trunka beveik 16 metų ir jie 100 kartų vislesni už paprastus dirvose gyvenančius sliekus. Lietuvoje jie intensyviau veisiasi pavasarį ir rudenį. Užtikrinus palankias gyvenimo sąlygas, per metus jie atveda po 1500 palikuonių. Virškinimo organai išsidėstę per visą kūną: kadangi jie bedančiai, tad vertina minkštą ar papuvusį maistą. Tinkamiausia temperatūra jų veiklai 15-25 OC, tuomet jie per parą suėda dvigubai daugiau nei patys sveria. (Pakenčia jie ir 4- 40 OC temeperatūras). Organizmas pasisavina 40 proc. maisto, o likusį perdirba ir išskiria grumstelių pavidalo biohumusą. Kalifornijos sliekai jautriai reaguoja į aplinkos dirgiklius, ypač šviesą, kuri ir skatina juos raustis gilyn į žemę.
Priežiūra nesudėtinga, bet būtina
Jeigu komposto reikia daug, sliekus geriau apgyvendinti didesnėje komposto dėžėje, kuri padalyta į tris dalis. Vienoje dalyje dedamos atliekos, antroje tas atliekas perdirba sliekai, o trečioje laikomas pagamintas vermikompostas (biohumusas). Sliekai suvirškinę atliekas, atsiranda komposto paviršiuje. Jiems surinkti uždedama šviežios žolės ar mėšlo ir tuomet jie perkeliami surinktoms atliekoms perdirbti.
Atėjus žiemai, sliekus galima palikti toje pačioje komposto dėžėje, tik reikia labai gerai uždengti šiaudais ar polietileno plėvele, mat jie bijo šalčio. Dar patikimiau juos laikyti mediniame kubile ar kitame inde rūsyje. Tik indo dugnas turi būti skylėtas o jis pats įstatytas į nekiaurą ir didesnį indą. Taip laikomus sliekus reikia šerti, o indą aprišti, kad jie nepabėgtų.
Nedideliems poreikiams sliekai biohumusą gali gaminti mažose talpyklose: tam tinka medinės statinės, jų šonuose išgręžiamos skylės orui cirkuliuoti. Tinka ir akyti krepšiai, tinklinės smulkių akių vielos dėžės.
Talpyklų, kur darbuosis sliekai dugnus reikėtų iškloti samanomis arba durpėmis. Dugnas taip pat turi būti su skylutėmis, kad ištekėtų atsiradusi drėgmė. Visos jau minėtos atliekos, nupjauta vejos žolė ar išravėtos piktžolės dedamos į tas talpyklas. Geriausia vieta – medžių pavėsis. Nereikia pamiršti, jog maisto bei kitas atliekas retkarčiais reikia palaistyti. Sliekų veikla sparti: po mėnesio jiems reikia naujo maisto, o į naują vietą perkeliami kas 45- 60 d.
Kalifornijos sliekai bijo kurmių, todėl dėžių dugnus reikia apsaugoti smulkiu metaliniu tinklu. Tačiau sliekai nepakenčia drėgmės – jie sunyksta. Negerai ir per sausos atliekos, todėl karštomis dienomis kompostą reikia laistyti.

Autorius
Vanda BARONYTĖ kaimo-laikrastis-96

 

Organinės "Eco Solo" Trąšos